|
Naujas skelbimas
auto dalys (10711)
auto moto transportas (21776)
auto aparatūra (3032)
biuro technika (569)
buitinė technika (6338)
baldai (9954)
darbas (26747)
flora, fauna (10408)
garso aparatūra (2913)
vaizdo aparatūra (4610)
įvairūs (43213)
knygos, muzika ir filmai (3168)
kompiuteriai (9579)
kompiuterių detales (2778)
mobilūs telefonai (17009)
nekilnojamas turtas (51373)
paslaugos (45062)
pažintys (13724)
|
 |
|
Siūlau Nepanaudoto kursinio pusė kam reikia naudokite
PACIENTŲ PASITENKINIMAS BURNOS HIGIENISTO TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS Turinys Įvadas 2 1.Burnos higiena 3 1.1.Burnos higienos samprata 3 1.2.Individualioji burnos higiena 4 1.3.Profesionalioji burnos higiena 7 2.Pacientų pasitenkinimo burnos higienisto paslaugomis aspektai 10 2.1.Pacientų pasitenkinimo samprata 10 2.2.Pacientų pasitenkinimo burnos higienisto paslaugomis aspektai 10 Išvados 11 Literatūros sąrašas 12 8195 Įvadas Asmens burnos higieną žmogus atlieka kasdien tai dantų valymas šepetėliu, dantų siūlu, skalavimas burnos skalavimo skysčiu arba sūriu vandeniu. Profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo, apnašų retencijos salygų. Atsižvelgiant i šiuos veiksnius profesionalioji burnos higiena atliekama 1-4 kartus per metus. Ši procedūra yra atliekama odontologijos kabinete, ją atlieka burnos higienistas. Darbo objektas: pacientų pasitenkinimas burnos higienisto teikiamomis paslaugomis. Darbo tikslas išanalizuoti pacientų pasitenkinimą burnos higienisto paslaugomis. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti burnos higienos (BH) sampratą, apibūdinti individualiosios ir profesionaliosios burnos higienos skirtumus. 2. Išnagrinėti pacientų pasitenkinimo burnos higienisto paslaugomis aspektus. 8195 1.Burnos higiena 1.1.Burnos higienos samprata Viena iš sričių, kuriose efektyviai galima mažinti sergamumą, įgyvendinant profilaktiką, yra burnos sveikata, kurios išsaugojimas itin svarbus odontologinės priežiūros uždavinių. Profilaktika tai kompleksinė valstybinių higienos, medicinos, socialinių priemonių sistema, skirta asmens ir visuomenės sveikatai išsaugoti ir neleisti atsirasti ligoms. Šiuolaikinė odontologija neįsivaizduojama be burnos ligų profilaktikos. Ilgai trunkantys, sudėtingi ir brangūs gydymo metodai (ortodontinis gydymas, implantacija, protezavimas, restauravimas ir kt.) tampa neveiksmingi, jeigu nesilaikoma tinkamos burnos higienos ir nekontroliuojamas karieso (dantų ėduonies) ir apydančio ligų progresavimas. Burnos higiena (BH) tai apnašų šalinimas, valant dantis, mechaniniu būdu suardant mikroorganizmų sankaupas ant dantų bei dantenų paviršių. Burnos higiena yra profilaktinė priemonė. Burnos higiena gali būti individualioji ar asmeninė ir profesionalioji. Individuali burnos higiena (IBH) kasdieninė burnos ertmės priežiūra, atliekama kiekvieno žmogaus, naudojantis asmeninėmis higienos priemonėmis. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti jų žalingą poveikį burnos ertmės audiniams. Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos ertmės irigacija specialiaisiais aparatais . Tačiau asmuo negali pats nusivalyti kietojo dantų apnašo. Jis pašalinamas atliekant profesionaliosios burnos higienos procedūrą (PBH) . PBH- tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas individualaus dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos. PBH atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo, apnašų retencijos sąlygų. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, PBH atliekama 1-4 kartus per metus. Šias minėtas procedūras atlieka burnos ertmės higienistai . 1.2.Individualioji burnos higiena Individualioji burnos higiena tas kasdieninė burnos priežiūra, dantų valymas nuo apnašų. Svarbiausi iš visų etiologinių odontologijos ligų veiksnių yra kietosios ir minkštosios dantų apnašos . Dantų apnašas ir jame esantys mikroorganizmai daro įtaką dantų ėduonies ir periodonto ligų atsiradimui. Apnašos kaupiasi virš dantenų ir po jomis, vagelėse, defektuose, po kabančiais plombų ir protezų kraštais. Daugiausiai apnašų formuojasi krūminių dantų tarpdančiuose ir apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuviniame paviršiuje. Viršdanteninio ir podanteninio apnašo sudėtis yra panaši, tačiau po dantenomis yra daugiau anaerobinių kokų, vibrionų ir fuzobakterijų. Dantų apnašas sudaro mikrobiniai elementai, esantys želė būsenos matricoje, sudarytoje iš bakterijų polisacharidų, seilių proteinų, burnos gleivinės ląstelių komponentų. Maitinimosi būdas, įpročiai, mikroorganizmų rūšys, jų maitinamoji terpė, savaiminis burnos apsivalymas, fluoridų ir kitų cheminių elementų naudojimas nulemia apnašų sudėtį ir ėduonies geninį potencialą . Mineralizuojantis minkštosioms bakterinėms apnašoms susidaro dantų akmenys (konkrementai) . Mineralinių druskų precipitacija apnaše prasideda 1-14 dieną. Apnašo mineralizacijai svarbiausios yra kalcio fosfato druskos. Apnašas 2-20 kartų stipriau geba koncentruoti kalcį (Ca) nei seilės . Viena iš mineralizacijos teorijų teigia, jog vyksta mineralizacijos židinių (centrų) susidarymas, kuriems augant formuojasi ištisinė mineralizacija . Manoma, kad didžiausią reikšmę turi tarpmikrobinis matriksas, ypač jo angliavandenių ir baltymų kompleksai, kurie gali inicijuoti kalcifikaciją, paimdami Ca iš seilių ir jį surišdami, susidarant mineralizacijos branduoliams. Mineralizacijos centrai gali prasidėti ir intraceliuliariai bakterijų kolonijose, o vėliau išplisti ir ekstraceliuliariai į matriksą. Prasidėjus kalcifikacijai, toliau vyksta mineralų kristalų augimas ir transformacija. Iš dikalcio fosfato, oktakalcio fosfato, amorfinio kalcio fosfato susidaro stabilesni kristalai (hidroksiapatitas). Kristalai sudaro du trečdalius dantų apnašo neorganinio komponento. Organinį komponentą sudaro proteinų mišinys polisacharidinių kompleksų, deskvamuotų epitelio ląstelių, leukocitų, įvairių bakterijų sankaupa . Taigi mikroorganizmai išskiria daug fermentų, kurie gali pažeisti periodonto audinius. Endotoksinai sukelia audinių uždegimą, aktyvina vietines imunines reakcijas. Uždegimo metu pažeidžiami audiniai, kraujo stazė sutrikdo audinių mitybą ir didina jautrumą infekcijai. UŽdegiminis eksudatas sukelia epitelio ir jungiamojo audinio degeneraciją. Tada kliniškai yra nustatomas dantenų uždegimas. Bloga burnos higiena, dantų apnašas susiję su gingivito ir periodontito sunkumu. Nustatyta, kad, nevalant dantų, gingivitas atsiranda per 10-21 dienų. Pakartojus burnos higieną, gingivito požymiai išnyksta per 1-8 dienas. Gingivitas prasideda dar nesusidarius vadinamiesiems akmenims. Nuvalius apnašas, jis pradeda nykti ir pamažu išnyksta . Burnos rūgštingumas (pH) paprastai svyruoja nuo 6,2 iki 7,8, priklausomai nuo seilių kiekio burnoje. Kadangi seilės yra šarminės, burnos pH didėja, kai išsiskiria daugiau seilių (pvz., kai užuodžiate malonų maisto kvapą, žiūrinėjate patraukliai atrodančių patiekalų nuotraukas ar esate alkani). Laikoma, kad sveikos burnos normalus pH yra 7,4-7,6 suaugusiam žmogui, o vaikui 7,6-7,8 pH. pH svarba žmogaus sveikatai nėra plačiai nagrinėta. Kai kur internete galima rasti informacijos, kad jei burnoje yra žemesnis nei normalus pH, tai rodo, kad organizmui gali trūkti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių linoleno ir alfa linoleno, dar vadinamosios Omega-3 riebalų rūgšties. Kita vertus, kai kur patariama matuoti ne tik seilių, bet ir šlapimo ar ašarų pH kaip bendros organizmo būklės ir gresiančių ligų indikatorių. Pavyzdžiui, jei šlapimas rūgštinis, reikia mažinti rūgštingo maisto (kai kurie autoriai jam priskiria mėsą, gyvulinius riebalus, kavą, juodą arbatą), o jei šarminis mažinti šarmingų produktų. Burnos higienos atžvilgiu vieni įdomiausių yra dantų apnašų pH tyrimai. Jų metu tiriama, kaip keičiasi dantų apnašų, kuriose kaupiasi bakterijos, ph po angliavandenių turinčio maisto valgymo. Taip matuojamas tokio maisto kariesogeninis (ėduonies) potencialas. Nesigilinant į tyrimuose naudojamus metodus, reikia pabrėžti, kad tokių tyrimų metu nustatomas įvairaus maisto kariesogeninis potencialas, o pats angliavandenių turintis maistas reitinguojamas pagal pavojingumą/ nepavojingumą dantims. Pavyzdžiui, žemiausiu pH pasižymi dantų apnašos po virtų saldainių (karamelės, ledinukų, irisų) valgymo, išgėrus saldintos kavos ar arbatos, tuo tarpu po ne cukrumi saldinto maisto (pvz., becukrės kramtomosios gumos (pH 6,8), diabetinio cukraus, saldinto sorbitoliu ar seilių išsiskyrimą skatinančių produktų (riešutų) valgymo dantų apnašų pH būna aukščiausias. Po daug krakmolo turinčių produktų (pvz., kvietinių dribsnių ar duonos) valgymo pH nukrenta panašiai žemai, kaip ir po daug cukraus turinčio maisto. Dantų apnašos pradeda formuotis praėjus jau 1-2 valandoms po dantų valymo. Jau pirmosios dantų apnašų formavimosi fazės metu, o tiksliau, per 12 valandų, mikroorganizmai pradeda savo darbą. Jie sudaro tvirtą angliavandenių karkasą, gerai prisitvirtinusį prie danties paviršiaus. Susidaro pakankamai patvari danties plėvelė. Veikiant bakterijoms (kokams ir laktobakterijoms) pradedama gaminti rūgštis, kuri yra viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių. Bakterijos dauginasi, o dantų plėvelė auga ir leidžiasi vis giliau į dantenų duobutę. Palaipsniui vis tankėjanti danties plokštelė pageltonuoja. Tankėjant ir skverbiantis į dantenų duobutes į plokštelės vidų nebepatenka deguonis, todėl skatinamas anaerobinių bakterijų įvairovės vystymasis. Danties plokštelė pereina į antrąją ir trečiąją savo vystymosi fazę. Šioje stadijoje dažniausiai jau būna prasidėjęs dantenų uždegimas. Dantų apnašos susidaro ant visų dantų, bet stabilesnės jų formos dažniau susidaro arčiau didžiųjų seilių laukų (apatinių dantų centrinės grupės liežuvinė dalis). Seilės, kurios yra mineralinių medžiagų, labai teigiamai veikia dantis, o šiuo atveju dantų nesiekia ir labai teigiamai veikia dantų apnašas. Dėl iš seilių gaunamų mineralų apnašos palengva tamsėja ir tankėja, virsta dantų akmenimis, prieš kuriuos dantų šepetukas yra bejėgis. Dažniausiai akmenys atsiranda prie pat dantenų, ties danties kakleliu ir tose vietose, kurios garsėja savo neprieinamumu dantų šepetukams. Pagerinti padėtį padeda burnos skalavimo skystis. Skalaujant naudojama maždaug 20 ml skalavimo skysčio, du kartus per dieną, po dantų valymo. Burnos skalavimo skysčiu paprastai skalaujama pusė minutės, tuomet išspjaunama. Išspjautame kai kurių gamintojų skalavimo skystyje matyti dėmės, išryškinančios bakterijas ir nuosėdas . Jeigu dantų pastoje yra natrio laurilsulfato, patartina burną skalauti praėjus bent valandai po dantų valymo, kadangi anijoniniai junginiai (natrio laurilsulfate), esantys šioje dantų pastoje, gali deaktyvuoti katijoninių medžiagų (esančių skalavimo skystyje) veikimą. 1.3.Profesionalioji burnos higiena Tyrimai rodo, kad net 33,6 lankosi pas specialistus dančiui ėmus skaudėti. Abejonių nekelia, kad labai svarbus veiksnys, įtakojantis ėduonies ir periodontito (bei kitų odontologijos ligų išsivystymo) profilaktikai, yra tinkama profesionalioji burnos higiena. Svarbi ir kiekvieno asmens burnos higiena, reguliarus kasdienis dantų valymas. Neįgaliam žmogui kartais pačiam tai atlikti sunku. Gera burnos higiena pagrindinis dantų ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos priemonė. Vienos iš svarbesnių karieso atsiradimo priežasčių yra dantų apnašos ir jose esantys mikroorganizmai. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki bei paslankūs dantys dažniausiai būna sergant priedančio ligomis (gingivitu, periodontitu), esant kariesui. Dantų paviršius per dieną pasidengia maisto likučių, nusilupusių burnos gleivinės viršutinio epitelinio sluoksnio ląstelių ir mikrobų mišiniu, kuris sudaro balkšvai pilkos spalvos, sunkiai matomas danties minkštąsias apnašas. Kadangi dantų šepetėliu ne visuomet pavyksta garai išsivalyti visus dantų paviršius, apnašų , esančių keletą parų ant dantų paviršiaus, mikroorganizmai išskiria toksinus, kurie sukelia dantenų pakitimus, o vėliau ir uždegimus. Nepašalintos apnašos mineralizuojasi ir susidaro dantų akmenys, kurie trukdo natūraliai valytis burnai, sulaiko bakterijas, taip pat sudaromos sąlygos nuolatiniam uždegimui. Nepašalinus priežasčių, uždegimas progresuoja, pažeisdamas dantenų kišenes, tirpsta kaulas, dantys tampa paslankūs, o vėliau žmogus juos praranda. Lietuvoje jau nuo 1982 metų vykdomos dantų ėduonies profilaktikos programos. Profilaktinėmis programomis siekiama sutaupyti lėšų, skirtų dantims gydyti. Vakarų Europos šalyse ir JAV profilaktika 3040 kartų pigesnė nei gydymas . Paskaičiuota, kad Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 1015 kartų pigiau nei gydymas . Labai svarbu asmens BH išmokyti dar vaiką, nes būtent vaikystėje susiformuoja visą gyvenimą trunkantys higienos įgūdžiai. Jei profilaktiniai mokymai pradedami vykdyti tik mokykliniame amžiuje, net kas penktas vaikas susikuria sau motyvaciją, kodėl jam nebūtina teisingai valyti dantis . Yra diskutuojama dėl burnos higienos vaidmens burnos ertmės ligų profilaktikai. Odontologų praktikoje esama atvejų, kai pacientai neatlieka profesionaliosios burnos higienos, reguliariai vartoja saldų maistą ir gėrimus, tačiau dantų ėduonimi neserga. Abejonių nekelia kiekvieno asmens burnos higiena, reguliarus kasdienis dantų valymas. Pagrindinė priežastis, lėmusi dantų ėduonies paplitimo sumažėjimą daugelyje populiacijų, reguliarus dantų valymas su fluoru . Profesionaliąją burnos higieną rekomenduojama atlikti odontologinių susirgimų ėduonies, gingivito, periodontito ir burnos gleivinės ligų profilaktikai prieš pradedant numatytą odontologinį gydymą: periodontologinį, endodontinį, ortodontinį gydymą, dantų plombavimą, protezavimą, implantaciją, dantų balinimą, burnos chirurgiją ir kt. kaip pradinį kompleksinio periodonto ligų gydymo etapą, taikomą nepriklausomai nuo periodonto ligos sunkumo laipsnio kaip palaikomą gydymą po atlikto gydomųjų procedūrų komplekso, gydant periodonto ligas . 8195 2.Pacientų pasitenkinimo burnos higienisto paslaugomis aspektai 2.1.Pacientų pasitenkinimo samprata Rengiama 2.2.Pacientų pasitenkinimo burnos higienisto paslaugomis aspektai Rengiama 8195 Išvados Rengiama 8195 Literatūros sąrašas Rengiama8195
Vardas: PanevėžioKolegija
Miestas: Panevėžys
E-mail:
Tel: 852166666
Pranešti apie netinkama skelbimą
|
|
|
|
|
